- panaravyti
- ×panarãvyti 1. tr. Užp pasistengti patiekti, ištaikyti kam ką: Aš jam ir valgį geresnį panarãviju Trgn. ^ Panaravijo kaip vilkas aviai Ant. | refl.: Sau tai pasnaravija gardžiau valgyt, o kitų nedaboja Vj. 2. tr. paruošti, parūpinti: Visas medžias buvo pirkiai statyt panarãvytas Dglš. | refl. tr., intr.: Dalgį pasnarãvijau pievai šienaut Dglš. Pasnarãvijau (pasirengiau) važiuot Ignalinon, ale apsirgau Dglš. 3. intr. pasistengti atsargiai, patogiai ką padaryti: Čia važiuodamas panarãvyk, kad vežimo neapverstum Užp. \ naravyti; įnaravyti; išnaravyti; panaravyti; prisinaravyti; sunaravyti
Dictionary of the Lithuanian Language.